21.03.2013 Views

LudovicoBertonioMuchosCambios

LudovicoBertonioMuchosCambios

LudovicoBertonioMuchosCambios

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Vocabulario de la Lengua Aymara 219<br />

amajasisi.<br />

Mirar cada cosa de por si. Sapa sapatha, unu unuña<br />

ulljaña.<br />

Mirar, escuchar, buscar lo que dicen. Aru ch'ich'iña<br />

vel thaqhaña.<br />

Mirar en pocas cosas. Phich'uña, chuyma thaqhaña,<br />

warkhuñ.<br />

Mirar sin pestañear. Jani ch'amisthapisa, Jani<br />

ch'armathapisa, Jani ch'apaxtasa, Jani ch'iphixtasa<br />

ullch'ukiña. + Andar mirando: ullasnaqaña. +<br />

Andar mirando la multitud de ganado o gente lo<br />

que hace: tumaraña, tumaranaña.<br />

Mirarse cara a cara. Ullch'ukisiña.<br />

Mirarse en el espejo. Lirpuna vel lirputha<br />

ullaxatasiña.<br />

Mirarse en una escudilla de agua. Uma mä yukatha<br />

ullaxatasiña.<br />

Mirador. Uta patxa, ullataña, ullunuqaña.<br />

Mis trabajos son muchísimos. Thaxija thaja mä<br />

lurawa.<br />

Miserable. Vide: escaso.<br />

Miserear. Vide: escasear.<br />

Miserable. Q'uya, jan jakaskiri khuyawaña, usuwäña,<br />

pacha khuya, wajcha khuya vel wajcha qisa.<br />

Miseria así. Q'uyakankaña, &c.<br />

Misericordioso. Wajcha khuyiri, llakipiyri, &c.<br />

Misericordiosameme. Khuyapayirijamaki,<br />

khuyasinajamaki.<br />

Misericordia. Khuyapayirikankaña.<br />

Miseria pasar. Jaritha, qanitha, mamatha jakaña,<br />

qanichaña.<br />

Mismo, pospuesto a yo, tú, &c. Na kikija, juma<br />

kikima, Pedro kikipa, &c. Es lo mismo: uka<br />

kikipakiwa.<br />

Misterio. Idem: vel yä.<br />

Mitad de algo. Chika, ch'axta, phathami, phathama. +<br />

Partir por mitad: Ch'axtaña, chikaru, päru jaläña,<br />

jalaxtäña, q'allajaña.<br />

Mita del tambo. Mit'a, arka. + Hacerla: mit'asiña,<br />

arkaña, wiraxucha katuña, utxataña vel mit'asiña.<br />

Mitayo. Mit'ani, arkani.<br />

Mitigarse el dolor. Llamp'uptaña, llamp'unuqaña,<br />

t'arphuña, t'arphunuqaña.<br />

Mocetón. Chacha yaqana, warkhiri.<br />

Mocetona gorda, fornida. Tayka tawaqu.<br />

Mocedad. Wayna vel tawaqu kankaña.<br />

Mocos. Jurma. + Colgar, ch'aqhaña. + Limpiárselos:<br />

sulaqasiña, thijmiqasiña, pichaqasiña. +<br />

Sonárselos: qinlarpäña. + Volverlos a dentro:<br />

qinsantasiña, juchantasiña vel jiskhantasiña.<br />

Mocoso. Jurma ch'aqha, jurma uqullu, jurma qatati,<br />

q'üta.<br />

Mochila, talega. Wäqa.<br />

Modelo. Vide: modo. + Mostrarle: ullachäña,<br />

funapüña, akaja lurama, aka jamuru, yäru lurama<br />

sasina.<br />

Modesta mujer. Kasi t'allaki.<br />

Modesto. Kasi mayquki.<br />

Modestia. Kasikankaña, &c.<br />

Modestamente. Kasiki, inaki.<br />

Moderarse en sus acciones. Kunasa chimpuniki,<br />

phuqhataki luraskaña.<br />

Moderadamente. Wakitaki, puritaki, chimpuniki.<br />

Modo o manera. Jamu. + En dos modos: paya jamu.<br />

+ ¿De qué modo hiciste esto? ¿Kamisa jamupaki,<br />

kunaru jamut'ata lurata?<br />

Modo de vivir. Sara. + Tengo este modo de vivir aka<br />

saraniña, aka puri, aka jutakiña.<br />

Mofar de alguno. Sirachasiña.<br />

Mofar haciendo gestos con la nariz. Sinsiña,<br />

sinkikipaña, siqulärapiña.<br />

Mofador así. Sinsisilla.<br />

Mohino. Q'inaqiri, p'usuxtiri. + Estarlo: q'inaqaña,<br />

uqin quya maña, &c. Vide: o- no. 5. Dicen también:<br />

q'inaqaña, pallqawanaña, p'ulluxtaña. Vide: triste.<br />

Mohina. Tipu, q'apisi, q'inaqaña vel pallqaña. +<br />

Quitarse: tipu apartitu.<br />

Moho. Quran vel quyrari. + Tenerle: quyrari vel<br />

quyrarini.<br />

Mojar. Murichaña, juq'uchaña, jawichaña, jurichaña,<br />

allpichaña, mik'ichaña.<br />

Mojar poniéndole como una sopa de agua. Ñiq'iña,<br />

niq'ichaña, puqichaña, allpichaña, naq'achaña. +<br />

Ponerse así un aguacero: yuqachasiña,<br />

wawachasiña, niq'iña, &c.<br />

Mojado así. Ñak'a.<br />

Mojón levantado o raya para división de las<br />

tierras. Saywa chutha, qillinqa, achachi, qurpa.<br />

Mojonar. Saywaña, chutaña, qillinqaña, qiyllaña,<br />

achachi, särtäña, qurpaña.<br />

Moler quinua, trigo, maíz, &c. con dos piedras o en<br />

el molino. Qhunaña.<br />

Moler mal. Thuru qhunaña.<br />

Moler bien. Llamp'u nut'u qhunaña, ñak'achaña,<br />

llamp'uchaña, ñut'uchaña.<br />

Moler con mortero. Iyaña, liq'iña. Y lo mismo es<br />

sobre piedra golpeando. Vide: Idem: no. 1, donde<br />

hay muchas cosas.<br />

Moler a uno con golpes. Ch'äntaña, wikantaña,<br />

jaqhuntaña, chhuxrichantaña, t'unaña, t'uxiña,<br />

juch'achaña, umachaña. Vide: acardenalar.<br />

Moler así, lastimando. Larama jusqulluchaña.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!